Rikošetas tinkle

Prabilti, kad išsisakytum, pasakoti, kad pasipasakotum, būti, kad gyventum – ritmiška „Voratinklio“ etiudų seka – jaunų žmonių patirtys, įstrigę suaugusių globos ir normų gijose.

Spektaklio režisierė Indrė Mickus ir studijos aktoriai kasdienybės miniatiūrose ir metaforose išdėsto ir išguldo maištą. Scenoje pabyra apelsinai ir paskui juos išėję aktoriai žeria frazes – etiketes, šių pasekmių priežastys vėliau išskleidžiamos neigiamų patirčių epizodais: nesaugumas, nesavarankiškumas, nepripažinimas, neišsipildymas prabyla aktorių išgyvenamuose etiuduose, kuriuos gožia visuotinai priimtinų, savaime suprantamų, sveiko proto normų, teisėtų lūkesčių tinklas. Finalinėje scenoje tinklo gijos sutankėja iki marškos, suvyniojančios ir suguldančios maištaujančią jaunystę, o publika sveikina scenos maištininkus, nes išsisakymas, tai ne tik meninė saviraiška, tai jaunųjų išgyvenimo būdas.

KAM? augantiems, augusiems, auginantiems
KODĖL? nes menas yra išgyvenimo būdas
IR TODĖL, kad įsiterpdamas į tikrovę menas ją keičia ir kuria
KUR? INSITI Artistų Namuose

Teksto autorė – prof. dr. Giedrė Mickūnaitė