Pokalbis su Vilma Okaite

2023 Spalio 04

#Teatras

Pokalbį inicijavo NeSustojusi kultūra.

Esu Vilma Okaitė. Teatro ir kino mokyklos INSITI Artistų Namai aktorė ir mokytoja. Aštuonis iš dvidešimt vienerių savo gyvenimo metų vaidinu ir jaučiu, jog tai mane užaugino. Scena, vaidmenys ir noras to mokytis atvedė iki noro tuo dalintis ir su mokiniais. Vėliau žinias ir praktiką gilinausi „The Atomic Garden“ videokūrybos kursuose ir šiai dienai nesustoju mokytis, pradėjau pramogų industrijos studijas. Semiuosi ir kaupiu visas kitų bei savo patirtis ir klaidas naujiems vaidmenims, pavyzdžiams mokiniams ir savęs tobulinimui.

Kaip manote, ar aktorė formuoja visuomenės, žmogaus ir žiūrovo vertybes?

Dauguma ateina jau turėdami savo požiūrį ir vertybes, tai jų formuoti negalime. Galime tik būti įrankiu, padėti permąstyti ir leisti pasidaryti savo išvadas. Priklauso nuo to ar žiūrovas pats nori priimti, supranta jam skirtą žinutę. Dažnai reikia daugiau laiko „sukramtyti“ informaciją, kuri kartais paliečia to net nesupratus.

Kas Jums yra kultūra?

Viskas prie ko prisiliečia, įdeda širdį žmogus, vedamas gerų intencijų.

Kaip kilo mintis prisijungti prie ,,INSITI“ teatro ir kino mokyklos mokytojų?

Esu dėkinga Indrei Mickus už šią galimybę. Buvau ir dar vis esu Jos mokinė. Ji – man pavyzdys, kaip žmogus gali mylėti savo darbą. Vieną iš individualių pamokų Indrė pasiūlė pagalvoti apie mokytojavimą. Po labai ilgų svarstymų – sutikau. Toliau sekė teorinių žinių gilinimas, vėliau daug valandų stebėjimo, sedėdavau ir analizuodavau mokinius, jų darbą, rašydavausi pastabas ir klausimus, man buvo įdomi kiekviena smulkmena, po pamokų su Indre viską aptardavome. Po ilgų analizių ir praktikos gavau pirmąsias grupes. Ir iki šiol mokausi mokyti, paaiškinti, suprasti, klysti ir vėl bandyti kartu su savo mokiniais.

Indrė Mickus, Vilma Okaitė | INSITI foto archyvas

Kokių žmonių norėtumėte sutikti ,,INSITI“ teatro ir kino mokykloje? Ar turite tokių žmonių kuriuos nuolat prisimenate ir kodėl?

Labiausiai motyvuoja atiduoti visas sukauptas žinias, visą energiją mokiniai, kurių „akys dega“ noru tobulėti, kurie pasitiki ir tiki. Tokių mokykloje turime daug ir labai tuo džiaugiuosi. Net ir pervargus po intensyvios dienos, džiaugiuosi kiekvieno vaiko tą dieną padaryta pažanga. Kiekvieną savo mokinį bandau suprasti ir išklausyti, sukurti su juo ryšį, saugią aplinką klysti ir iš to mokytis. Kadangi einu kartu su mokiniais jų asmeninio tobulėjimo link, atsimenu kiekvieną.

Koks meno žmogus imponuoja Jus ir kodėl?

Drąsūs, ryškūs, nebijantys klysti, „kitokie“ menininkai. Iš vienų semiuosi ryžto, iš kitų meninių formų, keistų režisūrinių sprendimų.

Vilma Okaitė | INSITI foto archyvas

Kokį vaidmenį ar personažą norėtumėte suvaidinti? Kodėl būtent jį?

Personažą, kurio gyvenime kiekvienas žiūrovas rastų dalelytę savęs. Vertinu visus buvusius ir būsimus savo vaidmenis, juos kurdama viską perleidžiu per save, todėl man labai svarbu, kad ir žiūrovas leistų pagyventi drauge ar bent jau išklausytų.

Kokią realybę matote šių dienų mene ir kultūroje?

Labai daug neatrastų, pavėsyje užsibuvusių, kūrybingų žmonių, pilnų idėjų. Nuostabių pasirodymų, kūrinių, kurie dar vis laukia savo žiūrovo. Džiaugiuosi, jog šiai dienai menas ir jo kūrėjai žydi įvairiomis spalvomis, kalba apie svarbius, skaudžius, nepriimtinus ir pamirštus dalykus. Žinoma, yra ir kita to pusė, apie kurią mažai kas kalba ir tai aš vadinu kambariu. Kambarys, į kurį gali įeiti TIK žmonės, kurie žino kodą.

Vilma Okaitė, Domas Urbonavičius | INSITI foto archyvas

Ką Jūs manote apie kartų konfliktus kultūroje ir mene? Ar jie egzistuoja?

Egzistuoja. Tačiau noriu tikėti, kad laikui bėgant atsiras visapusiška jaunosios ir senosios kartos pagarba viena kitai. Jaučiasi ryškus atsiribojimas, vengimas, konkurencija ir nepasitikėjimas.

Kaip manote, ar teatrui reikalinga komunikacija, ir kokia ji turėtų būti?

Komunikacija svarbi viskam, kas siunčia žinutę, edukuoja žmogų. Šiai dienai teatrui labai reikalingas bendradarbiavimas.

Ar turite savo rutiną gyvenime ir kūryboje?

Žinoma turiu. Mėgstu joje tūnoti, turėti dienos planą ir jo laikytis. Kartais mėgstu ir iš jos išlysti, išsiilgti ir vėl sugrįžti, mėgautis tuo ką ir kaip darau, vertinti kur, su kuo ir kokius darbus pasidarau. Manau, kad rutina reikia išmokti džiaugtis.

Vilma Okaitė | Story Camp 2023 | INSITI foto archyvas

Ar tikite lemtimi ar žmogus viską užtarnauja sunkiu darbu?

Tikiu talentu, dideliu noru ir sunkiu darbu. Mano akimis tai svarbiausios sudėdamosios dalys, vien talentu labai toli nenueisim, jei to nelavinsim. Sunkus darbas neduos vaisių, jei tai darysim per prievartą. Tikiu, kad būna „laiku ir vietoje“, bet tai tik pirmasis žingsnis, sunkus darbas pasivėja, jei nori toje „vietoje“ užsilikti.

Ką manote apie performansų meną? Ar stebite performansų meną?

Žaviuosi kiekviena meno forma, viskas neša informaciją, tik turim išmokt ją perskaityti. Bandau palaikyti kūrėjus, žinau kiek daug darbo, pastangų, bemiegių naktų jie atiduoda kurdami ir kaip svarbu sulaukti grįžtamojo ryšio. Performansus stebiu tiek, kiek spėju užmatyti, norėtųsi daugiau.

Kokius iššūkius išgyvenate savo profesijoje?

Didelis atsidavimas darbui, kad ir kiek tai reikalautų laiko, sveikatos ir pastangų. Labai giliai priimu kūrybinius nusivylimus ir nepasisekimus.

Vilma Okaitė | Spektaklis „Voratinklis” | INSITI foto archyvas

Kas Jums yra lietuvio tapatybė?​

Namai prigimty. Vertinu, kad gimiau, užaugau ir augu Lietuvoje. Norėčiau visiems palinkėti nebėgti, pamilti ir vertinti kas ir kokie užaugom.

Ar mėgstate atostogauti? Kokios yra Jūsų svajonių atostogos?

Mėgstu, poilsis man svarbus tiek pat, kiek ir sunkus, bet mylimas darbas. Klausausi kūno ir kai jis signalizuoja apie pervargimą, nori nenori tenka sustoti ir pailsėti, stengiuosi iki tos ribos nenueiti. Kai tai nutinka, leidžiu sau ilgai miegoti, išvažiuoju prie jūros ir ten atsigaunu. Kaip jau sakiau, išmokau džiaugtis rutina, todėl mielai į ją sugrįžtu.

Kam esate netolerantiška šiandieniniame socialiniame gyvenime?

Paviršutiniškiem žmonėm, neargumentuotai kritikai ir žmonių betiksliu darkymusi iš savęs.

Vilma Okaitė | INSITI foto archyvas

Ką galite pasakyti apie savo miestą kuriame gyvenate? Kokį norite jį matyti?

Žaviuosi Vilniumi. Labai mėgstu pasivaikščioti, pastebėti vietas, detales, kurių per tiek metų nematydavau. Gera neskubėti, kai skuba visas miestas, gera ir skubėti, kai matai atsipalaidavusius žmones. Vilnius man labai artimas, į jį sutelpa tiek spalvotų ir skirtingų žmonių, ir visiems yra čia vietos. Jis savotiškas, iki galo neatrastas.

Ar skaitote menininkų pasisakymus projekto „[Ne]Sustojusi kultūra“ ,,Facebook“ ir ,,Instagram“ puslapyje?

Pasiskaitau, džiaugiuosi už šį projektą.

< Naujesnis įrašasKeliauti į viršųSenesnis įrašas >